Projektas „Ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelių žemų pasiekimų gerinimui parengimas ir įgyvendinimas“.
Pasirinkta projekto tema: „Laboratorinių darbų praktika sudominant mokinius, mokantis gamtamokslinus dalykus“
Mūsų gimnazija atšventusi 100 metų sukaktį, yra brandi savo amžiumi, brandi savo pasiekimais, nuolat siekianti naujovių, kūrybinga, šiuolaikiška. Gimnazijos bendruomenė gyvena pokyčių laikotarpį. Iš esmės įgyvendintas pagrindinis gimnazijos siekis – tapti atvira pokyčiams, besimokančia visą gyvenimą gimnazija, kurioje gera gyventi ir augti. Reikia nuolat mokytis mokytojams ir gimnazijos administracijai, planuoti ir įgyvendinti sisteminius pokyčius, kurie leidžia mokytojams koncentruotis į pamokos kokybės gerinimą. Tačiau suvokimo maža: reikalingos priemonės tikslams pasiekti, gimnazijoje nėra gamtamokslinės laboratorijos, kuri padėtų mokiniams gilinti žinias ir siekti užsibrėžtų tikslų, gimnazijos bendruomenė atvira pozityviai kaitai, bendradarbiaujanti, susitelkusi, iniciatyvi, geranoriška, kultūringa, kurianti saugią aplinką, pasitikinti savo sugebėjimais ir besididžiuojanti savo mokykla. Tai siekianti tobulėti organizacija, puoselėjanti savo tradicijas, tautiškumą, toleranciją, lanksčiai prisitaikanti prie besikeičiančių sąlygų.
Organizuojant šio projekto veiklą buvo numatyti gimnazijos žingsniai pokyčių link:
- Kelti mokinių gamtamokslinėje srityje pasiekimų lygį (stebint ir analizuojant ugdymą(si), kuriant palankias ugdymosi aplinkas);
- Gilinti veiklos sritį „Gamtos tyrimai, medžiagos ir kitimai“;
- Tobulinti mokytojų kompetencijas (skatinti mokytojų patirties sklaidą, domėjimąsi ugdymo (si) organizavimo naujovėmis).
Dalyvaudama šiame projekte gimnazijos komanda pasirinko 24 II a gimnazijos klasės mokinius. Mokytojai nutarė kelti mokinių pasiekimų lygį gamtamokslinėje srityje, suprasdami, kad į šiuolaikinį gamtamokslinį ugdymą integruojamos šios srities žinios, gebėjimai, kūryba ir, aišku, praktinis realizavimas. Aplinka yra toji sfera, kuri sujungia gamtos mokslus į vientisą sistemą. Pasirinkdami projekto temą ir išsikeldami tikslą, sudarėme sąlygas mokiniams biologijos, chemijos, fizikos srytyje integruoti tarpusavyje ir su kitais mokslais, o pasiekimų lygį kelti per laboratorinių darbų praktiką sudominant mokinius, mokantis gamtamokslinus dalykus. Ši integracija pasiteisino, nes ji sudarė daugiau galimybių pritaikyti biologijos, chemijos, fizikos užduotis pagal mokinių poreikius, pagal jų gebėjimus ir polinkius. Atsirado daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo ir mokiniai turėjo galimybę įgyti gyvenimiškos patirties.
Projekto metu atsirado nuoširdesnis bendravimas komandoje (tiek mokinių, tiek mokytojų), vaikų tarpusavio santykiai, nes kai kurias veiklas atliko poroje. Mokiniai pajautė artimesnį, glaudų ryšį su mokytojais ir tėvų palaikymą.
Mokiniai buvo atsakingi už veiklas, atsirado pasitikėjimas, dalis mokinių labai susidomėjo tyrinėjimu, atsakingai ruošė pristatymus, tobulino asmeninę, komunikacinę, mokėjimo mokytis kompetencijas.
Projektas pateikė labai daug emocijų: atsakomybę, baimę, nerimą, įtampą, pyktį, liūdesį, pasitikėjimą, nuostabą, džiaugsmą.
Smagiausia – artimesnis ryšys su mokiniais, konkrečios veiklos ir jų rezultatai, pasidalijimas patirtimi, komandos susivienijimas bendram tikslui pasiekti. Mums, mokytojams, projekto dėka pavyko pažinti mokinius kaip gebančius gaminti paprastus prietaisus ir net mokančius pasididžiuoti savo atliktais darbais, o tai visada nuteikia emociškai pakiliai, „atradimas“, kad tariantis beveik su kiekvienu mokiniu galima sutarti.
Svarbiausias „nepasisekimas“ projekte buvo tai, kad į prietaisų gamybą nepavyko įtraukti visus klasės mokinius, skirtingose situacijose visi reagavome įvairiai.
Dirbdami nuotoliniu būdu mokinai išmoko savarankiškai surasti reikalingą medžiagą pamokai, gilino žinias, ir, aišku, laukė pasikeitimų. Buvo sunku, nes mūsų pasirinktas kelias buvo praktinis. Namuose bandymus atlikti sunku, reikėjo sugalvoti tokius, kurie papildytų teorines žinias ir praplėstų mokinių akiratį, pasiūlius mokiniams patiems sugalvoti ir pagaminti kokį prietaisą (iš fizikos) dauguma nesutiko ir tos minties teko atsisakyti, todėl projekto kartoti nenorėčiau. Vaikai pasiilgo mokyklos. Tikrai buvo nelengva. Trūko gyvo bendravimo, tikrų praktikos darbų.
Viską galima išgyventi, esame mokytojai praktikai, mokiniai neturi pajusti iškilusių sunkumų, o komanda buvo šauni, projekto metu susidariusias situacijas išmokome spręsti ramiai, išsikalbėdami, atrasdami kompromisinius sprendimus.
Projekto metu supratome, kad, organizuojant laboratorinius darbus nuotoliniu būdu, gamtos mokslų mokytojui neužtenka vien savo dalyko išmanymo, jis turi gebėti ugdyti mokinių komunikacinius gebėjimus, kūrybiškumą, kitas vertybines nuostatas, o kadangi akcentuojama ir kreipiamas dėmesys į mokymąsi visą gyvenimą, tad mokytis tenka ir mokytojams ir mokiniams. Dalyvaudami šiame projekte mokytojai ir dalis II a klasės mokinių dalyvavo VDU Sumanaus moksleivio akademijos Gamtos klasės užsiėmimuose, kurių metu galėjo išbandyti savo sumanymus ir pritaikyti laboratorinių darbų metodika praktikoje: „Augalų vegatatyvinis dauginimas, naudojant mitybines terpes“, „Aplinkoje augančių augalų pigmentų išskyrimas ir panaudojimas sveikatinimui“ ir naudoti išmaniąsias programėles: Kahoot ir iNaturalist.Šio projekto metu moksleiviai patyrė susidomėjimą, atsakingumą, ne vieną išbandymą, kadangi daugelį darbų turėjo stebėti virtualiai ir juos aprašyti. Nežiūrint į sunkumus moksleiviai ieškojo informacijos ir ją pristatinėjo, atsakingiau atliko užduotis, pristatymai buvo kūrybiški, jie gebėjo atlikti ilgalaikes užduotis. Mokiniai projekto metu patyrė malonius išgyvenimus ( darbinį azartą ) konstruodami, iš aplinkoje esančių medžiagų, prietaisus; 1) spektroskopus ( šviesos spektrui gauti ir stebėti); 2) glaudžiamuosius lęšius ( koncentruotai šviesai gauti – spindulius surinkti viename taške ).
Moksleivių, kurie dirbo, atlikinėjo praktines mokymosi užduotis – rezultatai pagerėjo: iš 24 mokinių, kurie baigė pagrindinio ugdymo programą, 21 mokinys sieks vidurinio išsilavinimo. Biologijos kursą pasirinko 18 mokinių, fizikos kursą – 7 mokinai, chemijos – 3 mokiniai. Biologiją ir fiziką pasirinko – 4 mokinai, biologiją ir chemiją – 3 mokiniai.
Supratome, kad reikia pasirinkti tinkamus naujesnius metodus norint sudominti mokinius, o mokymąsis bet kokiame amžiuje padeda prisitaikyti prie situacijos, kurią diktuoja laikmetis.
Baigiant projektą, visą komandą aplankė džiaugsmai ( kad ir dirbant neįprastomis sąlygomis):
- sukurti atliktų eksperimentų aprašymai;
- pateikta informacija mokyklos tinklapyje;
- paruoštas integruotos pamokos planas;
- mokiniai gebės dirbti ir susirasti medžiagą individualiai, grupėje;
Kitiems mokslo metams tiks : 1) patirtis kaip kelti mokinių pasiekimų lygį gamtamokslinėje srityje ; 2) įdirbis kaip gilinti veiklos sritį „gamtos tyrimai“ ; 3) kompetencijos kaip skatinti mokytojų patirties sklaidą ; 4) domėjimasis gamtamokslinio ugdymo organizavimo naujovėmis.
Dalyvavimas ankstesniame projekte „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas“ ir jų metodinė medžiaga „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“ (I – III dalys) suteikė galimybes sudominti ieškoti išreikšti save.
Dalyvavimas projektuose skatina tobulėti, ieškoti naujų metodų, prisitaikyti prie esamo laikmečio. Galime pasidalinti eksperimentų atlikimo metodikomis, individualiais, kūrybiškais mokinių darbais. Galime pravesti mokiniams gamtoje įvairias edukacines pamokas naudojant išmaniąsias programėles.
MOKYKLŲ KOMANDŲ VIDINIAI MOKYMAI
