Su VALENTINO DIENA
Žmonės sako „Aš Tave myliu“ įvairiais būdais:- Prisisek saugos diržą,- Užsidėk kepurę,- Eik pamiegok,- Išplausiu indus,- Paskambink, kai atvyksi,- Pasiimk šaliką,- Išėjau, palauk, ir daug kitų….Meilė – reiškia rūpinimąsi, pasitikėjimą, darbą kito žmogaus labui, net jei tasai kitas negali ar neturi ko duoti mainais. Meilė – tai rūpinimasis kito jausmais. Troškimas, kad mylimas žmogus būtų laimingas, ir nesvarbu – yra jis šalia mūsų, ar nėra. Knygose Jūs galite rasti įvairių pasakojimų, gyvenime viskas dėliojasi kitaip…
Perskaitei knygą, sužinojai naują istoriją, pasakojimą, nuotykį. Nori pasidalinti? Atnešk ir padovanok knygą gimnazijos bibliotekai.Tavo knyga pradžiugins DRAUGUS.Bibliotekų „KNYGŲ KALĖDOS – 2022 ” prasideda. Naujas ir perskaitytas( tvarkingas) knygas dovanoti galite iki 2023 – 01 – 09
DĖKOJU, IV A gimnazijos klasės mokinei Aurelijai Reliugaitei už dalyvavimą Skuodo rajono mokyklų bibliotekų renginyje. Skaitymo skatinimo renginys„ KNYGA – MOKYTOJA ir DRAUGĖ ”vyko Mosėdžio gimnazijoje. Aurelija pristatyti pasirinko rašytojos Delia Owens knygą „ Ten, kur gieda vėžiai ”.
Ar jau išsiuntėte laišką KALĖDŲ seneliui ?Ir visai nesvarbu kiek mums metų, visi pagalvojame ko galėčiau paprašyti.Kiekvieno mūsų noras svarbus. Nenustokime svajoti ir lauktišv. KALĖDŲ STEBUKLO.Kviečiu paskaityti iš Ignės Zarambaitės knygelės „Emilio laiškas“
PASIDOMĖKIME, PASKAITYKIME IR PAMĄSTYKIME…Narine Abgaryan knygą „Iš dangaus nukrito trys obuoliai “Istorija rutuliojasi atokiame kalnų kaimelyje kurį karas, kalnai ir laikas pavertė Dievo ir žmonių pamiršta vieta. Iš dalies keistuoliai ir atsiskyrėliai jo gyventojai turi bendrą bruožą: jie tiki magija. Ir vienas tikras stebuklas atsitikęs sunykusiame kaime suteikia naujos gyvybės ir vilties. Atrodo iš kasdieniškų darbų, žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan sukurią magišką pasaulį. “Iš dangaus nukrito trys obuoliai: vienas obuolys tam, kas matė, kitas – tam, kas papasakojo, o trečias – tam, kas klausėsi ” tokia knygoje pasakojama armėniška pasaka.
SAVAITGALIS – GERAS LAIKAS SU KNYGADvi tos pačios lietuvių autorės, bet visiškai skirtingos LINA EVER knygos.Romanas „ Neišryškinta juostelė“. Tai knyga tiems, kam patinka įtraukiantis siužetas, šeimos paslaptys. Kokios šeimos paslaptys ir kas nutylėta, Jūs ir rasite šiame puikiame romane.„ …Svetimos meilės istorijos išmoko mylėti. Nelaimingos meilės istorijos priverčia apsispręsti…“Lina EverKnyga „ Kava su apelsinais“ Tai vienos piligrimystės dienoraštis. Knygos autorė ir jos draugės ryžtasi į neregėtai populiarų piligrimų kelią Berlyno pašonėje. Kaip joms sekėsi, kokius nuotykius patyrė su kokiais sunkumais susidūrė ir kokius žmones sutiko kelionėje. Knygoje drauge su herojėmis galėsite pakeliauti neatrastomis Vokietijos vietomis.
Nereikia laukti progos, kai norisi kažką gero ir gražaus padaryti. Ačiū, gimnazijos darbuotojai Linutei už padovanotą knygą gimnazijos bibliotekai. Ši DOVANA džiugins ne vieną skaitytoją.
KVIEČIU SU KNYGA KELIAUTI Į SAVAITGALĮREKOMENDUOJU:Vandos Juknaitės knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra” išleistą 2021 metais….Ta kvepianti ir dūzgianti liepa yra mano autobiografija. Atrodė, šakos linksta nuo žiedų ir bičių.Tos žydinčios gaisravietėje obelys yra mano autobiografija…Tokias mintis knygoje parašė Vanda Juknaitė – lietuvių rašytoja, pedagogė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.Dėl rašytoją ištikusios sunkios ligos knygos autorei norėjosi pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Knygoje labai jaučiamas istorinio laiko pasakojimas.Tačiau, pamažu pro kančios tamsą prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė.Rekomenduoju perskaityti šią autobiografinę apysaką su puikiomis knygoje panaudotomis autorės nuotraukomis.
REKOMENDUOJU PERSKAITYTIAlvydo Šlepiko knygą ,,Mano vardas Marytė”.Knygoje pasakojama Rytprūsių vaikų istorija po Antrojo pasaulinio karo. Kamuojami alkio ir nepritekliaus jie traukdavo anapus Nemuno į Lietuvą- elgetauti, ūkininkų prašyti duonos bei pastogės. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais. Motinoms šiuo sunkiu laikotarpiu tekdavo parduoti savo vaikus už pusę maišiuko bulvių, kad galėtų išmaitinti namie likusius.Ši 200 puslapių knyga prikausto mus ir nepalieka abejingais.
Poezijos legenda 1920-09-06 -1979-03-27 – 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
(virtuali paroda)
Paulius Širvys
Biografija
Povilas (Paulius) Širvys gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje, Dusetų valsčiuje. Mirus tėvams su broliu Leonu laikinai glaudėsi pas gimines Degučių kaime, vėliau augo vaikų namuose. Ganė gyvulius, kai užšaldavo ganyklos ir pargindavo galvijus žiemai, lankė Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklas.1940 –1941 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Per Antrąjį Pasaulinį karą Raudonosios armijos karys. Karo metu dalyvavo mūšiuose. Besitraukiant, pateko į vokiečių nelaisvę. 1944 m. pabėgo iš Vokietijos nelaisvės ir įstojo į 16-tą lietuvišką diviziją. 1957 m. Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute baigė Aukštuosius literatūros kursus. 1946 – 1962 m. dirbo rajoninių ir respublikinių laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne: iš pradžių paprastu jūreiviu, vėliau – tolimojo plaukiojimo laivo vairininku. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1947m. Pagal jo eilėraščių tekstus kompozitoriai sukūrė nemažai dainų. P. Širvys sukūrė palyginti nedaug, šiek tiek prozos, truputį išvertė. Poetas, žurnalistas, redaktorius mirė 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1947 m. Pagrindiniai lyrikos motyvai – rūsti karo buitis ir tėvynės gynimo heroika, šviesūs kaimo, vaikystės prisiminimai, tėviškės gamta, tyros, dažnai nelaimingos meilės jausmai. P. Širvys kūrybiškai tęsė tautosakinės lietuvių lyrikos tradicijas. Jo eilėraščiai apie karą savo menine struktūra primena lietuvių liaudies karines istorines dainas. Pagal P. Širvio eilėraščių tekstus kompozitoriai sukūrė nemažai tautoje mėgstamų dainų. P. Širvio eilėraščiai, labai savitai iškalbėti, o kartais išraudoti pačiam gyvenimui, nuolatos atveriančiam randus.
Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį poeto portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.
Neįkainuojami mums palikti P. Širvio sielos turtai:
Žygio draugai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 76 p.
Ošia gimtinės beržai: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 95 p.
Beržų lopšinė: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 154 p.
Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė). – Vilnius: Vaga, 1965. – 46 p.
Ir nusinešė saulę miškai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 75 p.
Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Petras Rauduvė). – Vilnius: Vaga, 1972. – 239 p.
Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė) – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1975. – 24 p.
Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Alfonsas Žvilius). – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1977. – 244 p.
Ir nusinešė saulę miškai: poezija, proza: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1984. – 322 p.
Suraski tą žvaigždelę: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984. – 165 p.
Beržai baltieji broliai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989. – 143 p.
Poezija: – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993. – 91 p.
Tiesiu toliams rankas: faksimilinis poezijos rinkinys. – Vilnius: Žuvėdra, 1997. – 150 p.
O parodyt širdies negaliu…: eilėraščiai. – Vilnius: Žuvėdra, 2000. – 179 p.
Linksmas vėjas: eilėraščiai vaikams (sud. Martynas Vainilaitis, iliustr. Sigita Populaigienė). – Vilnius: Žara, 2004. – 30 p.: iliustr. – ISBN 9986-34-118-3
Poezija (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 93 p. – ISBN 9986-06-201-2
Liūnas linguoja – liūlia liūliuoja: poema vaikams (iliustr. Aušra Čapskytė). – Vilnius: Alka, 2007. – 27 p.: iliustr. – ISBN 9955-540-21-4
Tiesiu toliams rankas: eilėraščiai (pakart. faks. leid.). – Vilnius: Žuvėdra, 2007. – 150 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-500-21-6
Paulius Širvys: eilėraščiai (sud. Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2011. – 143 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-669-85-2
Kol Nemunas bus: knyga apie Paulių Širvį (Alfredas Guščius, Feliksas Jakubauskas, Paulius Širvys). – Vilnius: Pozicija, 1991. – 224 p.
Įvertinimai:
1973 m. LSSR valstybinė premija už rinktinę „Ilgesys – ta giesmė“
1973 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
Poeto atminimo įamžinimas:
Aplankyti Padustėlį – tikrąją poeto tėviškę, kur tebestovi dviejų galų aukštaitiška gryčia su stikliniu prieangiu (namas jau perstatytas), ant sienos kabanti memorialinė lenta primena, kad čia 1920 metais gimė poetas P. Širvys. Sode obuolius sirpina obelys, o pakrašty žaliuoja du didžiuliai seni klevai. P. Širvio atminimas gražiai saugomas ir Zarasuose. Čia poeto vardu pavadinta gatvė, veikia Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla.
Pauliaus Širvio literatūrinė premija inicijuota 1995 m. minint poeto Pauliaus Širvio 75-ąsias gimimo metines ir teikiama kas dveji metai. Nuo 2008 m. jubiliejinė Pauliaus Širvio premija teikiama kas penkerius metus poeto gimimo dieną − rugsėjo 6-ąją.
- 1995 m. Marcelijus Martinaitis už lyrikos albumą „Atmintys“
- 1997 m. Vytautas Skripka už eilėraščių knygą „Vigilijos“
- 2000 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių knygą „Širdis plaka delčią“
- 2003 m. Onė Baliukonė už poezijos rinktinę „Akmuva“
- 2005 m. Feliksas Jakubauskas už eilėraščių knygą „Tarp klūpančių medžių“
- 2007 m. Rimgaudas Valentinas Graibus už eilėraščių knygą „Meilės temperatūra“
- 2010 m. Juozas Erlickas už knygą „Mano meilė stikliniais kaliošais“
- 2015 m. Antanas A. Jonynas
- 2020 m. Jurgitai Jasponytei-Burokienei
1995 m. rugsėjo 20 d. Dusetų m. parke atidengta autoriaus I. Užkurnio medžio skulptūra įamžina poeto atminimą.
P. Širvys amžininkų prisiminimuose, dainose ir posmuose: